Banalūs žmonės tapo
Žemi geismai apniko
Nuo užmirštojo kapo
Seni vardai išnyko.
Pamiršo kuo gyveno
Į ką duonelę mirkė
Panoro kito peno
Net akmenys pravirko.
Su dulkėmis užtrynė
Voratinkliais apraizgė
Čebatais purvą mynė
Klampynę rankom maigė.
Nelengvas bus grįžimas
Šaknis aplink išbarstė
Toksai tautos likimas
Palaidotai be karsto.
