Šaukia žemė sava
Klykia gervė
Teikia jaukų pavėsį
Sena obelis.
Aš sustot negaliu
Vandens gerti
Tavęs ir manęs
Tai dalis.
Versmės tyros
Iš žemės tos veržias
Su ąsočiais
Mes skubam basi.
Žydi bręsta mūs
Amžinas daržas
Tu Gimtine
Brangiausia esi!
