Žuvusiam poetui (Vaidotui Dauniui)

Kam šventė, kam lemtis
Paradas oro skrajūnų
Pakilęs aukštybėj kenti
Vienatinį Jo Sūnų.

Akimirka kantri
Prasitęsia į amžių
Juk siela nemari
Tik apdarą suglamžė.

Aplankęs čia esi
Ne vieną kartą
Mirtis nebuvo teisi
Gyventi verta !