Tu dosniai man suteikei laisvę
Ir knygą gamtos dovanojai
Nuo saulės žemelė įkaista
Nusvyra smilgelė prie kojų.
Galiu nesustodama bristi
Pirmyn žvelgti, sapną gvildenti
Poetinį žodį paristi
Ir sviesti į žmogišką gentį.
Kaip strėlę tą mintį paleisti
Pavyti greitu ereliu
Ir mylint kentėti neleisti
Negailint žodelių meilių.
