Manei
Nieks nepamatė
Kai grįžtelėjai
Paskutinį sykį
Palydėt akim
Svyruoklį gluosnį.
Kreiva pastogė
Tau liūdnai
Pamerkė akį
Prisiminei
Tą šilumą
Iš krosnies.
Žinojai -
Nepajėgsi
Išbraukti
Įspūdžio gilaus
Iš atminties
Žvelgei į namą.
Nedideles
Užgyvenai gėrybes:
Kiauras lubas
Skylėtą lagaminą
Kelias knygas
Ir laikmetį neramų.
