Anksčiau vis mąsčiau – nesuprasiu
Kodėl saulė švelniai mus glosto
Ir žodžių išreikšti nerasiu
Kol meilės aptiksiu aš sostą.
Su raižytom medžio langinėm
Su vėtrungėm, vėjo malūnais
Mes amžius kaimenėmis ginam
Vis mainom ir keičiame kūnus.
Dvasia nenurimsta ieškojus
Ir mėtomės kartais be saiko
Nors žinome – tikrąjį rojų
Atrasim širdelėje vaiko…
