Mes aukurus uždegsim širdimi
Kad jie liepsnotų šimtmečių viltim
Rieškučiomis savas mintis semi
Kokia prasmė jose gili!
Nuogumas sielos ir švara
Padėjo pamatus naujam
Jau nebmiegosiu, nes gana
Vergystės. Ar tai mes juokaujam?
Senolių skraistėm apgaubti
Patirsim amžinąją būtį
Prie skruosto veidą man glaudi
Kaip gera šalia tavęs būti!
