Jau žinau – aš ne sau gyvenu
Ir kaip šviesą dienos atspindėti
Iš griuvėsių pakylu senų
Žvaigždėmis prakiurdau dangaus skėtį.
Pastebėjau, ko niekad nebuvo
Su jausmais galim saulę valdyti
Ir išgražinti vidų lyg rūmą
Ir nuo dulkių aslas išvalyti.
Kaip iš veidrodžio, rodos, menu
Atvaizdais nebūtais atsivėrei
Ir man atskleidei mintį menų
Apie visa pranokstantį gėrį.
